Toliau tęsiu pasakojimus apie kelionę po Italiją. Ir nuostabią Veneciją, kurią minėjau paskutiniame savo įraše, tad kviečiu paskaityti jį. Ir solipsistiškai per jį patekti ir į senesnį įrašą apie Veneciją. Taip ir gyvenam eidami pro vienas duris, kad pasiektume kitas… ligi begalybės.
Man visada gera sugrįžti – nematau prasmės keliauti vien turistaujant ir dedant varneles – smagu aplankyti naujas vietas ir labai smalsu, įdomu naršyti platesnį pasaulį, bet kaip gera sugrįžti ir aplankyti – kaip draugą – apkabinti ir išgerti kartu kavos… net ir populiariuose taškuose gali atrasti labiau pasislėpusį grožį – nesuprantu tų, kurie keliauja vien ten, kur keliauja visi, bet lygiai taip pat nesuprantu ir tų, kurie nekeliauja kažkur vien dėlto, kad tai populiari lokacija.
Keliaujam ten, kur keliaujasi, kur šaukia širdis ir piniginė leidžia – o jau ar tai mažas kaimas ar turistų “must visit” milijoninė sostinė – koks skirtumas? Kelionės įvairios ir norisi vis kitokių dalykų.
O dabar papasakosiu apie dar vieną pusdienio pakeliavimą nuo Venecijos į kitas salas, kuris man paliko labai gerą įspūdį.
Pirkau turą internetu – štai šį. Ir viltys tikrai buvo pateisintos. Į salas galima keliauti savarankiškai vandens taksi ar autobusu, bet ten valandos talonėlis kainuoja apie 7,5 eu. ir tokiai kelionei mums būtų prireikę kokių trijų žmogui. Aišku, be turo keliaudamas esi mažiau apribotas ir pats renkiesi kada, ir kaip išvažiuoti ir atvykti. Bet turint ribotą laiko bagažą – tai buvo puikus sprendimas.
Turas siūlė kelionę į tris salas: Murano, Burano bei Torcello. Jo trukmė apie 5 valandos. Atrodo ilgai, bet laikas praėjo labai greitai. Kai kam tai minusas, bet man labai patiko, kad salose turėjome laisvą laiką, nereikėjo prisirišti prie grupės, galima buvo klajoti savarankiškai, kaip ir mėgstu. Turas kainavo 20 eu žmogui – pigesnio tikriausiai neįmanoma rasti. Apsimokėjo plaukti, iš kurio kampo bepažiūrėsi.
Į kelionę buvo įskaičiuotas plaukimas patogiu laivu – gražūs vaizdai ir raminantis plaukimas, kol gidė angliškai, prancūziškai, itališkai bei ispaniškai pasakojo, ką matome pro langą. Gal tai ir nebuvo informatyviausias turas, bet visko pakako. Kiekvienoje saloje buvome apie 45 minutes. Reikėdavo grįžti į laivą sutartu laiku.
Murano saloje taip pat buvo įskaičiuota ekskursija stiklo gamykloje, kur buvo labai įdomu savo akimis matyti, kaip pučiamas stiklas ir gaminamos stiklo vazos ar statulėlės plikomis rankomis. Po šios ekskursijos saloje liko mažai laiko, bet ji tikrai buvo to verta.
Šiek tiek sunkumų buvo randant vietą, kur reikėjo išsikeisti mobilų kuponą į bilietą ir išplaukti. Atrodo, kad turėjome nepilną valandą, bet ėjome ir ėjome ir vis dar toli tas centras… Venecijoje tiek daug užkoborių, kad įveikti tam tikrą atstumą kainuoja daugiau laiko nei įprasta….teko ir bėgti, ir panikos patirti, bet spėjome likus porai minučių. Reikia eiti stovint nugarą į Morkaus katedrą į dešinę (žvelgiant į kanalą). Dar erzino, kad laive neleido naudotis tualetu. Bet ilgiausia kelionė be sustojimų truko nepilną valandą, tad…
MURANO
Pirmiausiai – Murano sala, kur, akivaizdžiai, gimė “Murano stiklas” – spalvingas, gėlėtas ir skaidrus. Italijos pasididžiavimas, kurio ištakos saloje, kur viena giminė iš kartos į kartą tęsia stiklinių gaminių kūrimą.
Jis yra maždaug 1,5 km į šiaurę nuo Venecijos ir yra apie 1,5 km/2 dydžio, o gyventojų yra šiek tiek daugiau nei 5 000.
Buvom stiklių dirbtuvėse, kur prieš mūsų akis pagamino (įpūtė, įkepė?) vazą, o tada – arklio skulptūrą. Lyg kažką paknibinėja porą minučių ant skystos, bet gretai stingstančios, masės ir staiga gaunasi fantastiškas žirgas! Įdomu, matyti, kaip greitai ir talentingai dirba šie stikliai – kaip dirbdami su beprotišku karščiu, nedėvi jokių pirštinių ir yra taip įvaldę savo amatą, kad žiūri į jų judesius, rankų mostus kaip į antžemišką magiją.
Iš tikro, su turu gavome unikalią galimybę pamatyti dirbtuves. Nežinau, ar priimami pavieniai turistai. Bet tos, kuriose buvome, dirbtuvės gal ir didžiausios, bet ne vienintelės. Tikrai bus vietų, priimančių turistus. Ir labai rekomenduoju apsilankyti. Jūs jūs murano stiklo gimdoje.
Galite aplankyti ir stiklo muziejų – Museo del Vetro.
Adresas: Fondamenta Giustinian 8, Murano, Venice, Italy, +39 041 5274718
Aplankykite ir Murano Baziliką – Basilica di Santa Maria e San Donato.
Teigiama, kad ji pastatyta dar VII a. šventųjų Mariaus ir Donato garbei. Tipinis Ravenna stilius ir gražios mozaikos. Viduje galite išvysti mozaiką, kuri datuojama dar 1104 metais., kai ši katedra buvo atstatyta kartu su Bizantijos paveikslais.
Adresas: Campo San Donato 11, Murano, Venice, Italy
Santa Maria degli Angeli – dar viena bažnyčia didžiajame kanale, kurią verta aplankyti. Pradėta statyti dar 1188 metais, bet vėliau rekonstruota XVI amžiuje. Paprasta, kukli, bet tikrai žavi ir unikali bažnyčia.
Adresas: Fondamenta Cristoforo Parmense, Murano, Venice, Italy
O šiaip, prasieikite palei kanalą, užeikite užkąsti. Nueikite iki Murano švyturio, užsukite į stiklo parduotuvėles. Čia gražu, turistų ne tiek daug. Gana paprasta sala, bet murano spalvingas stiklas tikrai fantastiškas. Nors jis čia kainuos brangiau nei Venecijoje. Tad, jei rasite kažką tikrai unikalaus – žinoma, pirkite Murane, bet paprastus stiklinius pakabučius ar suvenyrus patarčiau nusipirkti Venecijoje pigiau.
BURANO
Šią salą aplankyti norėjau labiausiai. Iki jos teko ilgiau paplaukti, bet buvo verta.
Tai instagraminis rojus. O, jei ne socialinei medijai, tai akims bus labai malonu čia būti. Tai spalvų karalystė. Aš labai myliu spalvas – galima matyti jau vien iš mano vaivoryštinių plaukų ir ryškaus makiažo, nebijau netradicinių atspalvių. O tokios ekspresyvios, ryškiaspalvės spalvos, kurias radau Burane – mane išvis apžavėjo. Čia turistų daugiausiai – visi be sustojimo fotografuoja(si) ir grožisi. Na, bent tikiuosi, kad spėja ir pasigrožėti, o ne tik objektyvą sukioti ar telefoną maigyti.
visi nameliai skirtingų spalvų ir primena saldainių dėžutes.
Namai ryškiai geltoni, rožiniai, mėlyni, violetiniai, ryškiai raudoni – sodrūs, grynų spalvų. Atrodo, kad miestas yra mozaika. Bet, tiesą sakant, jie dažomi pagal reglamentus ir gyventojai negali namų dabinti norimais atspalviais. Jei norite rudo medinio namo – čia neapsigyvensite.
Buranas siūlo ne tik tradicinius gelato prie kavos, bet ir didelius traškius ir ryškiai žalius marcipaninius sausainius su pistacijomis. Žinoma, jie tikrai tokie žali ne nuo špinatų, bet įdėtų dažiklių, užtat atrodo labai gražiai, o pasigardžiuoti tokiu čia tikrai verta. Kainuos kokius 3-4 eu. Nudažys liežuvį ir prisiderinsit prie spalvotos salos.
Bet Burano gyvenamas – visur džiūna skalbiniai, vietiniai turi kavinukes, pardavinėja atvirukus, ledus. Be spalvingų pastatų, Buranas garsus savo nėriniais. Čia rasite daugybę parduotuvėlių su nertais suvenyrais – nuo servetėlių iki vestuvinių suknelių. O ir pamatysite žilagalves močiutes neriančias ir turistus jas akylai stebinčias. Pigu nėra, bet neriniai tikrai gražūs. Gal ne tiek neįprasti ar egzostiški mums, lietuviams, bet vis tiek gražu.
Mane žavėjo itin dekoratyvūs salų miesteliai, o tuo pačiu – jie gyvenami ir per daug nenudailinti. Visur ant virvių kabo džiūnantys skalbiniai, ant suoliukų plepa italės močiutės, kažkas žvejoja ar iriasi sena apsilupusia valtele, garsiai kalbasi iš gatvės su pažįstamais iš balkono…. čia gyvenama!
Čia rasite mažų muziejukų – ir nerinių, ir meninių. Bet geriausia tiesiog pasivaikčioti ir užsukti ten, kur užklys akis.
TORCELLO
Ši sala visai netoli Burano, tad neaplankyti jos būtų kvaila. Iš komentarų po turu susidariau įspūdį, kad pastarosios dvi salos buvo labai gražios, o štai Torcello visai neverta laiko. Komentarais aklai netikiu- jau vien dėl to, kad mums visiems patinka skirtingi dalykai. Bet šiek tiek nuteikė, jog neverta kažko stebuklingo tikėtis.
Bet joje atsivėrė istorija. Ši sala nėra nei spalvinga, nei pataraukianti akį, bet ji mums labai patiko. Ji autentiška ir beprotiškai rami – tikra atgaiva po Venecijos ir turistų srautų. Čia prasilenkėm su žmonėmis iš mūsų laivo ir dar keletu. Nieko daugiau.
Torcello yra retai apgyvendinta sala šiaurinėje Venecijos marių dalyje. Ji buvo įkurta 452 metais ir laikoma pagrindine sala, iš kurios buvo apgyvendinta Venecija. Torcello jau buvo miestas, kai Morkaus bazilika nebuvo pradėta statyti. Ir tai jaučiasi. Ta apsamanojusi ramybė, kurią Italijoje retai aptiksi. Tikinama, jog kadaise čia gyveno 20,000 žmonių (neįsivaizduoju, kaip tilpo, bet gal ir sala buvo didesnė prieš šitiek amžių), bet daugybė populiacijos išmirė nuo maro arba išvyko.
toks unikalumas, susipynęs su žaluma, nepaliesta gamta ir pievose peles ar varles bemedžiojančiomis katėmis. Apsamanojusi Mergelės Marijos statula, likę viduramžiški pamatai ir varnėnų choras.
Viena kavinė, gal du kioskeliai su nebrangiais suvenyrais. Vietinių gyvena labai nedaug – tokios grupės kaip mūsų padeda jiems užsidirbti iš savo versliukų. Ir tai šaunu.
Išlipus uoste teko gal dešimt ar kiek daugiau minučių eiti siauru takeliu palei vandenį pėščiomis, kol pasiekėme miniatiūrinį centrą, Katedrą. Bet tas ėjimas gražus. Nusifotografavau ir ant nedidelio tilto be turėklų, pavadinto velnio tiltu.
Man ši sala priminė kapines. Naktį čia širinėti nebūtų jauku, ypač vienumoje. Bet senovinės apskilinėjusios statulos, ant kurių jau auga agro kultūros bei upelis, keletas valtelių. Tokia pomirtinio poilsio ramybė. Gal ir keistoka kanotacija, bet tai nieko blogo. Autentikos labai norisi – viską mėgstame puošti, dailinti, blizginti. Torcello buvo atgaiva. O visur mačiau šmirinėjančias kates. Man ji patiko dėl savo kitoniškumo. Bet nėra instagraminė vieta – ne visiems turistams patiks.
Eiti teko siauroku takeliu, o iš kairės buvo užtverta teritorija, kurioje mačiau tik daug žolės, kelias lūšneles. Sužinojau, kad tai saugomas rezervuaras. Čia pati žemė yra paveldas.
Saloje galite aplankyti Torcello Katedrą – Cathedral of Santa Maria Dell’Assunta. Įėjimas kainuos 5 eu. Ji buvo pastatyta 639 metais, o jai į draugiją XI a. pastatytas bokštas. Užeiti vidun verta, nes išvysite unikalias Bizantijos mozaikas, kurios sukurtos tarp XI ir XIII amžių. Katedra laukia lankytojų kasdien 10:00 – 17:30 valandomis. Už papildomą mokestį galima užkilti ir į bokštą.
O netoli Katedros galite nemokama aplankyti ir kitą XI a. bažnyčią Church of Santa Fosca, apsuptą penkiakampiu portiku, primenančiu graikišką kryžių. Gaite aplankyti ir netoli Katedros esantį Torcello muziejų (nedirba pirmadieniais), kuris įsikūręs XIV a. viloje. Ten pamatysite artefaktus iš viduramžių, archeologinius radinius, datuojamus net iš paleolito laikų.
Jei tik atvykote į Veneciją ne vienai dienai – tikrai rekomenduoju nuplaukti ir į aplinkines salas. Arba su turu, arba savarankiškai. Bet tai atskiri žemės ploteliai, kurie skiriasi nuo Venecijos, nors ir yra taip arti. Ten būdami turite unikalią galimybę. Tikrai verta ja pasinaudoti. O ir plaukiant matyti Venecijos centrinę aikštę – nuostabus vaizdas. Tai geriau nei plaukti gondola…
Tokios tos dienos – plaukia ir patiri per savaitę ir kalnus, ir jūros bangas, įlankas, pievas ir miestų judrumą, kurį keičia ramybė ir atokesnės gatvelės. Tokia mūsų ši kelionė per keletą Italijos vietovių – įspūdžių sunku išdalyti tiek, kad širdis nespurdėtų, bet gera ir grįžti į Velykinio kekso kepimą, kiaušinių marginimą ir laukti, kol visus pasieks jiems išsiuntinėti atvirlaiškiai. Pats banaliausias keliavimas laiku.
*ačiū sekusiems, skaičiusiems ir keliavusiems drauge – iki kitų susikeliavimų*
Visos šios savaitės po Italiją dalys: Milano , Torino, Genova, Cinqua Terre, Verona, Trento, Treviso, Venezia.
@dominykanav
https://www.instagram.com/dominykanav/
FB: https://www.facebook.com/kelionduone/
https://www.booking.com/s/11_6/323f0e9d – booking nuoroda
Kelionduonė 